- varganas
- var̃ganas, varganà bdv. Jõs gyvẽnimas bùvo var̃ganas.
.
varganas
Look at other dictionaries:
varganas — var̃ganas, à adj. (3b) K.Būg, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, varganas, à (3a) Grd, KŽ(J) 1. neturtingas: Parvedžiau pačią iš vargano stono JD432. Jis samdydavosi patį varganiausią vežiką, tokį, kurio arklys prastesnis, pakinktai blogesni, aprėdas skurdesnis… … Dictionary of the Lithuanian Language
kykti — kỹkti, sta ( ia), o ( ė) intr. 1. sirginėti, liegti: Mūs tėvas jau nuo seniai kỹksta Gs. Ta žmonelė kyko visas metas Alk. 2. šiaip taip gyventi, gyvuoti, vargingai gyventi: Kỹkstam, ir gana Skr. Kad nors kiek gautum pinigų, paskui vėl galėtum… … Dictionary of the Lithuanian Language
rudinas — rùdinas, à adj. (3b) 1. rudas: Kokios gėlės rùdinos Grv. 2. nurudavęs: Nutraukė sermėgą nuo pečiaus rùdiną, seną, indulkėjusią Tvr. 3. varganas, graudus: Tupėdamas ant rūtų šakelės, pragydo paukštelis rudinosiom giesmelėm NS281 … Dictionary of the Lithuanian Language
rudus — rudus, i adj. Kos54 graudus, varganas, jaudinantis … Dictionary of the Lithuanian Language
tu — 1 tù pron. pers. II prs. K, Š; SD1183, SD375, BPII205, H167, R, MŽ, Sut, N, M, tùgu DP17; K, N, tugujan, tùjai, KŽ, LzŽ, tùjaina, tujainai AruP14, tùjaino LD434(Kp, Lkm, Rš), tùjainos Pl, Plš, Dglš, Lkm, tùjan NdŽ, KŽ; PK77, 80, JJ,… … Dictionary of the Lithuanian Language
vargienas — vargienas, a adj. (1) NdŽ; OGLII212 vargingas, varganas, sunkus: Kad ir vargie°nos dienelės, bet linksma mano širdelė JD226. Kad aš žinojus, kad aš vylusis savo dalią neščėslyvąją, savo dalią vargienelę (d.) Tvr … Dictionary of the Lithuanian Language
vargingas — vargìngas, a adj. (1) Sch208, K, J, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ, à (3) Š; H, H170, Sut, M, L, Amb 1. R260, MŽ347, ŠT194 kuriam atlikti, įsigyti reikia daug jėgų, pastangų, sunkus: Visas vargìngas buvo toks darbas, didelis dideliai Yl. Vargìngas… … Dictionary of the Lithuanian Language
varginis — vargìnis, ė adj. (2) varganas: Vargìnis žmogus daug paneš (iškentės) Prng … Dictionary of the Lithuanian Language
žmonpalaikis — žmonpalaikis, ė smob. (1) menkas, varganas žmogus: Bėga, vargsta žmonpalaikė, o vis tiek nieko neturia, i gana Jrb. Žilgalviai nesigėdiję su prasčiausiais žmonpalaikiais drauge šaukti rš … Dictionary of the Lithuanian Language
